Istorija, kaip du ne pirmos jaunystės chebriukai užsimanė lenktyniauti Part 1 – kas ir kodėl.

Vytautas patirtimi pasigirti negali netgi labiau nei aš. Nors jis ir visai neblogai jaučiasi kartinge ir dažnai netgi būna visai greitas – automobilių sportas jam iki šiol buvo visiškai neišbandyta teritorija. Keturi metai, praleisti vairuojant automobilius su automatinėmis pavarų dėžėmis – taipogi nepadeda.

Ir šie du į vidurio amžiaus krizę jau beveik pretenduojantys ir daug natūraliau fotelyje, o ne sportinėje sėdynėje atrodantys dėdės nusprendžia, kad reikia kažkur važiuot.

Į klausimą „kur?“ atsakyta buvo gana greitai. Keletas žmonių iš draugų rato visai smagiai leido laiką važiuodami „Lietuvos Street Race čempionate“, kuo, praeitų metų Druskininkų etape teko įsitikinti ir mums. Aiški struktūra, geras organizavimas ir serijoje dalyvaujantys draugai buvo viskas ko reikėjo apsisprendimui – važiuosim LSRČ. Žinoma, su esamu žinių ir sugebėjimų bagažu tikrai turėtumėm keletą metų pasukiot vairą lėtuminiuose slalomuose, kad suprasti kas tas automobilis ir kaip jį reiktų valdyti, bet į klausimą „kodėl?“ mes norime važiuoti, mūsų atsakymas yra gana paprastas – kad susikurti gerų emocijų ir prisiminimų. Todėl, nors ir suvokiame tą siaubingą spragą tarp mūsų ir artimiausių konkurentų, bet „vazonai“ niekada ir nebuvo planuose, tad pakovosime dėl paskutinių vietų tarpusavyje. Ir „bus gerai“. Čia toks truputį „foreshadowing“.

Taigi. Kur važiuoti – yra. Atmazai – sugalvoti. Tereikia kokio nors Civic‘o. Kodėl būtent Civic‘o? Na, čia mes ateiname prie paprasto klausimo – ar mums viso šito lenktyniavimo išties reikia? Atsakyti į jį, realistiškai, galima tik pabandžius. Pabandyti galima trimis būdais – automobilį nuomojant, konstruojant pigiai ir konstruojant brangiai. Jei atsiverstumėte enciklopediją ir surastumėte žodį „kaupikas“ – šalia jo turbūt rastumėte mano nuotrauką (atsiprašau, tais metais buvau prastai išsimiegojęs). Tad pasikuitus mano garažo pakampėse galima surasti maždaug ketvirtį visko, ko reikia biudžetiniam slalomams skirtam 5-6Gen Civic‘ui. Dar vieną ketvirtį (o gal net ir daugiau) į garažo pakampes sukaišiojau 2020 rudenį šiam tikslui išardęs truputį barkšteltą 6Gen Civic sedaną, kuris mums suteikė ne tik šiokį tokį variklį, bet ir nemažą bazę zip‘o (atsarginių dalių), nes suprasdamas mūsų skills‘ų trukumą iškart nujaučiau, kad pradėti kiekvieną lenktynių savaitgalio sekmadienį Facebooke rašant postą „Perku vairuotojo pusės pr. stupicą su pristatymu į Kuršėnus“ – būtų kvailoka. Tad pasirenkam kelią – konstruoti pigiai. Tuo pačiu – likvidžiai, nes net jei suprasime, jog visgi šiam reikalui mes per „lėti ir pasenę“ (😊) – bent jau nebus sudėtinga mašiną parduoti ir likusius pinigus padėti kokiam nors Alyno žygyje.

Tad – garažas net braška nuo dalių, tereikia paties „reiskaro“. Kaip užaugęs ir nugyvenęs nemažą dalį savo gyvenimo aukso amžiaus (88-00) Hondų apsuptyje – ko mums reikia numačiau iš anksto, tačiau biudžeto ribotumas ir senų Hondų noras rūdyti mūsų entuziazmą gana smarkiai apramino – nupirkti nesupuvusį Civicą šiais laikais darosi vis sudėtingiau. Tačiau po gana ilgo paieškų periodo, jaunikaitis, vardu Artūras ir pora DM‘ų per IG išsprendė visas mūsų problemas.